Socialinis darbas yra į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas ir
bendruomenes spręsti tarpusavio santykius, socialines problemas, gerinanti gyvenimo kokybę, didinanti socialinę įtrauktį ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą. Rugsėjo mėnesį kartu su kitų padalinių darbuotojomis pasidalinome darbo patirtimis, kylančiomis problemomis. Todėl norisi plačiau pažvelgti į socialinio darbuotojo vaidmenį visuomenėje, jo atliekamą darbą, patiriamus sunkumus, su kuriais susiduria socialinė darbuotoja dirbanti su riziką patiriančiais žmonėmis. Visuomenėje nuo senų laikų vyravo nuomonė, kad socialinis darbuotojas padeda atlikti buitinius darbus, keičia sauskelnes ir atneša maisto, tačiau taip nėra. Socialinis darbas – tai darbas su žmogumi, jo jausmais ir poreikiais, mokėjimas pastebėti kiekvieno žmogaus gebėjimus, juos ugdyti, įgalinti patį žmogų veikti. Socialinis darbuotojas yra patarėjas, padėjėjas, psichologas, gydytojas.
Socialinis darbas reikalauja tam tikros žmogaus brandos ir suvokimo apie žmones, su kuriais
jam tenka susitikti. Svarbu ne tik mokėti pažinti kitą, bet ir įsiklausyti į patį save, įvardyti savo vertybes ir tikslus, atpažinti savo reakcijas atsidūrus įvairiuose situacijose, mokėti kontroliuoti savo emocijas ir jausmus. Šiai dienai mano klientų grupė yra suaugę proto ir kompleksinę negalią turintys asmenys. Visuomenės nuomonė, kad suaugę proto ir kompleksinę negalią turintys asmenys jau nieko savo gyvenime negali pasiekti, išmokti, tačiau yra labai imlių, kažką naujo išmokti norinčių klientų. Būnant šalia pastebima, ką šie žmonės gali, ir priežastys, kodėl negali savo gebėjimų naudoti visuomenėje. Todėl visi dirbantys darbuotojai stengiasi kuo daugiau suteikti naujų žinių ir įgūdžių. Bet koks įgytas naujas įgūdis neįgalaus asmens gyvenime yra labai naudingas, jis tampa mažiau priklausomas nuo darbuotojo, suteikia pasitikėjimo savimi, jaučiasi reikalingi.
Pasirinkdamas šią profesiją socialinis darbuotojas pasirenka būti su lemties nuskriaustais
žmonėmis, jiems teikti pagalbą, būti vedliu jų gyvenimo kelyje, kartu įveikti kylančias problemas, atsakyti į rūpimus klausimus, paskatinti veikti, o nesėkmės atveju – būti šalia ir kartu įveikti gyvenimo iššūkius. Ne kiekvienas gali pajusti kito žmogaus vidinį pasaulį, jį suprasti, įsigilinti į konkrečias žmogaus problemas ir rasti būdus, kaip jas išspręsti.
Socialinė darbuotoja Jūratė Toleikienė